mi.. jos vardas Milda

Tu esi ta jėga,
Dėl kurios jūra patvinsta;
Mėnulio trauka,
Kuri žemę prilaiko:
Kad nenukristų ar nenutoltų
Kad visada tik aplinkui skrajotų.

Dabar ir visados
Nuo sutemų iki aušros
Nakties tyloje
Tylos paslaptyje
Stebėsiu Tave
Kaskart lyg pirmąkart

Paseksiu pasaką
Apie Mažąjį Princą,
Meilę, kuri nemiršta
Egzistuoja tik prijaukinta
O gal svetingai  priimta
Ji tik maloniai atsilygina
(?)
Neklausk kodėl
Mėgaukis kaip
Nesakyk rytoj
Jei gali dabar:
MYLĖK kiekvieną
Tobulą netobulumą
Netobulą tobulybę:

Musę ir dramblį
Piktžolę ir rožę
Abstrakčiai ir konkrečiai
Visus bendrai ir
Mane atskirai
Ir…
Myliu aš Tave
…
Tikrai

p.s. “dykuma atrodo graži dar ir dėl to,- paaiškino mažasis princas,- kad kažkur slepia šulinį…”

16JAN2012 (05:05)

mėnulis: delčia

watch?v=WOuI4OqJfQc&feature=related

Galvosi parimęs kaip rūpintojėlis ir nesuprasi - kodėl aš noriu pas ją (t.y. pas mane). Tačiau atsakymas - aksioma-, tai bus magnetinė trauka, vibracija sielos atomų. Du skirtingi pradai viename kūne.  Geras ir blogas. Kaip patiekalas, pagamintas iš skirtingų pojūčių,- saldaus ir rūgštaus. Visumoje - geras skonis. Tačiau, jei vyrus meilė pasiekia tik per skrandį, nieko gero.. Nes ne skrandžio turinį reikia užpildyti, dėl to, kad nesinorėtų valgyti, tačiau būtina MĖGAUTIS, valgyti lėtai, neskubant, apžiūrint, įsivaizduojant, su pojūčiais ir meile. Meile tam, kuo mėgaujiesi, taip, kaip tai atlieki ir tiek, kiek tau norisi. Dar ir dar…:)

Savo minčių įkaitas
Sielos nelaisvė
Gyvenimo skonio
Krentantis lašas.
Pakilti aukštai
Trukdo sparnai
Dideli ir sunkūs
Sukietėję, nelankstūs.
Demonai ir angelai
Sklando žemai
Ant žemės „ok”
Bet danguje „gerai”.
Geriau nebūna
Kai pildosi fortūna
Kūnas besvoris
Siela laisva
Kartok lyg mantrą.
Tiesa paprasta

„Myliu tave, durniau!”

Išlaisvink stereo
Klausydamas player‘io
Medituok ramiai
Kvėpuodamas giliai.
Lašelis tyrumo
Ant širdies urvo
Akmeninio, bet kartu
Stiklinio, krištolinio
Jausmo banga
Užlieja tave:
Kai siela laisva,
Mintyse - Tiesa!

dedikuoju vyrui, kurio vardu pavadintas eilėraštis :)))

28NOV2011 (18:00)

būna dienų lyg tyčia,kai
Tamsa ryškesnė už šviesą,
nes tamsoje nusimetam kaukes;
Tyla iškalbingesnė už žodžius,
nes tyla nemeluoja;
Sustingimas energingesnis už judesius,
nes tada gali girdėti…
Širdį,
tačiau girdėti nelygu klausyti,
klausyti- išgirsti,
išgirsti- suprasti
…………….

su Meile mylintiems,
Milda Maria

skirta- k a r i n i n k u i.
ačiū, kad dar neuždarai “vožtuvų” :)

27MAR2011
mėnulis: delčia

py.es. sveikinu įžengus į Vasaros laiką!!!!!

Keista, kad mes žmonės,
Turintys Jausmus:
Pykstamės, juokiamės, verkiam…
Norim Mylėti ir būti mylimi:
Pavydim, nekenčiam, atleidžiam…
Svajojam ir pildom viens kito norus:
Tikimės, ilgimės, viliamės…
Gyvenam Tiesomis, kurios mums teisiausios:
Diskutuojam, argumentuojam, konfliktuojam…
Tačiau JOS nėra!
Nėra Tiesos, nei Svajonių, nei Meilės-
Visa tai akimirka užgaidos,
Vardu, Jausmas!
O jausti - tai gyventi,
Kol gyvas - vadiniesi žmogum.
Keista, kad mes TIK žmonės…

20FEBRUARY2011

skirta “La familia” nariams;

January 17
As: jei Paparazzi užkalbintų šis vaikinas (ilgi plaukai,tams akiniai) pasiųsčiau įįįįįįįį Bixus :))))))))
o gal ir ne ;o..
R.D. ‎:D ačiū tau uoga, bix;ai dar nėra pati tamsiausia skylė :DDDDDDDDDD
As: kiekvienam “velniui” sava pekla savaip miela, matyt :o riešute :DDDD
R.D. super, gera eilėraščio pradžia :DDD

January 18

Kiekvienam velniui sava pekla
savaip miela, matyt,
riešute..
pati tamsiausia skylė
Bixai nėra, Bixų nėra
mano mintyse
tavo širdyje yra
žaizda - uoga raudona
šviežia, liepsnojanti
ką tik uždegta kaitra
ugnies liežuvis pagrobė mane
miela tavo pekla-
aš jau raudona
o prašau
nuskink man e
!

dedikuoju “eilėraščio” kaltininkui Ricardo :)

Aš apie du žmonių kūnus,
Apie du Dievo kūrinius:
Neeiliuotus, nerimuotus…
Kurių muzika tyli, vos girdima
Ne!-tik jaučiama..
Du kūnai ieško kits kito,
Dvi sielos kraujo ritme.
Aš apie du žmonių kūnus…

2011.01.17 22:54

aš: tu esi sonata :D (22:34)

T.L.: nzn kuo sonata nuo pjeses skiriasi
ar etiudo pvz

aš: pirma eilutė pasikartoja paskutinėje

T.L. tai kai pasikartoja repriza buna
a, cia kas kita

aš: ne muzikiniam, aš apie eiliuotus kūrinius

T.L. as apie du zmoniu kunus
du dievo kurinius neeiliuotus

aš:pratęsk dar 5 sakinius ir užbaik “aš apie du žmonių kūnus”
bus puiki sonata :)

T.L. ne
aš nekurejas ir nemeniniinkas kos supistas

lyja, bet rudeninė depresija dar už durų laukia (stovi ir šąla). dar anksti, dar palauk :D !

bet kooookį šššššššššš padariau! nusikaltimas sąžinei, kaltės jausmas protui…
na, nieko neužmušiau (musės, uodai ir kiti mašalai sustingę laukia vasaros), nei pavogiau, nei sužeidžiau, anei morališkai sumenkinau…

Blogiau ;/

mielieji, ištryniau Jūsų komentarus (!)

netyčia. Žinoma, kalta pati, bet kaltinu fcuking batų reklamos fluuuuudintoją, kuris sugebėjo savo  laiškučius palikti per visus (akcentuoju “visus”) mano straipsnius. tryniau tryniau ir pritryniau.. norėjau gerai ir greitai, bet gavosi blogai ir negrįžtamai ;o

srry :)

silpnybė:
ilgas juodas ruduo/žiema paltukas ant vyro pečių
arba
vyras vilkintis ilgą juodą ruduo/žiema paltuką
;Dp

as–> Mantas_magic
“SEEUUUbas, jau gerules 2 val kankinuosi, nes negaliu uzmigti. (!) Bet tokiais atvejais gimsta “sedevrai”:
**please wait for next message**
labos;” (03:17)

Jei būčiau gėlė, aš
Norėčiau, kad mane nuskintum,
Ir pamerktum į vazą
Stiklinę šaltan vandenin, nes
Tada kiekvieną naktį
Saugočiau miegą ir
Žiūrėčiau į tavo, Romeo, akis,-
O mėnulio šviesoj
Išbučiuočiau kaktą,
Prisiliesčiau prie lūpų saldžių,
Glamonėčiau kaklą ir
Plaukus šukuočiau,
O į ausį tyliai,
Vos girdimai aš šnabždėčiau:

gaila,
nuskinta gėlė trumpai težydi…

O Tu tik stebėsies,
Kad vėjas pakilo
Ir nunešė žiedus
Vieną po kito:
Tolyn - kur nieko
Nėra ir nebuvo
O gal…
Bus (?)
Bet aš tik gėlė-
Tokios pat niekada  n e b ū n a!

su meile,

Milda :))

19AUG2010 (03:20) mėnulis: priešpilnis

..kažkodėl galvojau apie didelio raudono žiedo savininkę ramunę, su smulkiais gležnais trimis karpytais lapeliais ant sultingo koto.. Vaiduotė kūrė gėlę, kuri įprasmino jausmus. Pastarieji yra pirminė priežastis arba priežasties priežastis. Kokia?